Įdomu tai, kad pašalinus dubens organų srities naviką, išryškėja labai daug liekamųjų reiškinių, kurie ženkliai pablogina gyvenimo kokybę. Nebėra svarbu tik būti
išgydytam nuo vėžio. Gerėjant gydymo galimybėms, ilgėjant išgyvenimo
rodikliams, tampa labai svarbi ir gyvenimo kokybė.

***Mūsų pačių duomenimis apie 75 proc. pacientų po tiesiosios žarnos operacijų būna sutrikusi tuštinimosi funkcija. Pacientai turi bėgioti į tualetą kas valandą, užsimanius į tualetą, jau reikia žinoti kur jis yra (vystosi išmatų nesulaikymas ir nelaikymas), būdingi pilvo spazminiai skausmai, tuštinimasis nesuformuotomis išmatomis. Taip pat būdingi pilvo spazminiai skausmai, tuštinimasis nesuformuotomis išmatomis. Kai kuriems iš pacientų, šie skundai laikui bėgant pagerėja. Tačiau net 50 proc. mūsų pacientų išlieka ilgiau nei penkerius metus.

***Taip pat iki 30 proc. pablogėja šlapinimasis, dar dažniau sutrinka seksualinė funkcija.

***30 proc. išgyvenusiųjų vargina lėtiniai dubens skausmai (ypatinga po spindulinio gydymo)

Svarbiausia – tokiems pacientams tikrai galima padėti, galima pagerinti visas funkcijas ir gyvenimo kokybę.

Svarbu tik tinkamai ištirti, nustatyti tokius pacientus ir rekomenduoti tinkamą gydymą.

 

Paprastai šie simptomai trunka iki metų ir vėliau išnyksta arba pagerėja. Tačiau daliai pacientų vienokio ar kitokio laipsnio tuštinimosi sutrikimai išlieka (mūsų
duomenimis iki 50 proc.pacientų skundžiais tuštinimosi sutirkimais net ir praėjus daugiau nei 5 metams po operacijos).

 

PROZEKCINIO TIESIOSIOS ŽARNOS SINDROMO GYDYMO GALIMYBĖS (daugiau informacijos https://livingwithlars.com/)

Geriausias palaikomasis gydymas

Labai svarbu papasakoti pacientams, jog jų tuštinimosi funkcija po operacijos jau nebebus tokia pat kaip iki operacijos. Retas pacientas to tikisi ir pooperaciniu laikotarpiu labai nustemba dėl gerokai pablogėjusios tuštinimosi funkcijos. Dar didesnė problema yra tai, kad tik kas trečias pacientas pasaulyje po operacijų ieško pagalbos dėl tušinimosi sutrikimų. Lietuvoje deja vis dar labai trūksta informacijos apie galimą pagalbą, trūksta specialistų, kurie domisi šia patologija ar rūpinasi tokiais pacientais. Net ir specialistai, chirurgai, dažnai nesupranta šio sutrikimo mastų ar to, kas gi iš tiesų svarbu pacientams vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Didžiausia problema šiems pacientams yra tualeto suradimas, kai užsimano tuštintis Paprastai pacientai besiskundžiantys LARS negali sulaikyti išmatų, todėl užsimanius į tualetą, per keletą minučių jau reikia ir atsidurti jame. Šis sutrikimas labai apriboja pacientų socialinį gyvenimą, jie užsidaro namuose, niekur neišeina.

Dažnai pacientai gydosi savais metodais – vartoja medikamentus nuo viduriavimo, dėvi įklotus, savos gamybos kamščius, vengia vidurius laisvinančių produktų. Stengiasi būti namuose, netoli tualeto.

Dieta, medikamentai

Didžioji dalis pacientų teigia, jog keičia dietą, kad tuštinimasis būtų retesnis. Dietos pakeitimai susiję su skaidulų didesniu vartojimu, atsisakymu kavos, aštrių patiekalų, vyno. Tačiau kalbant apie didelius kiekius netirpių skaidulų, jos atvirkščiai gali padidinti tuštinimųsi skaičių – sukelti diarėją, pilvo pūtimą. Todėl dietologai rekomenduoja vartoti tirpias skaidulas Paprastai rekomenduojama ir dietologo konsultacija. Nacionaliniame vėžio institute visi pacientai po tiesiosios žarnos rezekcijų ir vėliau ileostomos panaikinimo gauna mitybos rekomendacijas.

Imodium (Loperamide) yra dažniausiai naudojamas medikamentas. Taip pat svarbi išangės odos priežiūra, rekomenduojama vengti tualetinio popieriaus – geriau apsiprausti. Kiti medikamentai naudojami ir rekomenduojami gerokai rečiau.

Dubens dugno raumenų treniravimas (daugiau informacijos https://www.gussetgrippers.co.uk/)

Nors tyrimų atlikta nedaug, tačiau jų rezultatai daug žadantys. Todėl visiems pacientam jau iš karto po tiesiosios žarnos rezekcijų, dar esant su ileostoma, rekomenduojame atlikti paprasčiausius Kegel pratimus .

Transanalinės irigacijos (klizmavimasis)

Klizmuotis siūlome pacientams, kuriems geriausias palaikomasis gydymas yra neefektyvus. Be to tiems, kuriems praėjusius keliems mėnesiams po operacijos būklė nepagerėja. Labai svarbu atrinkti pacientus, kuriems šis metodas būtų efektyvus: nesiūlyti pacientams, kurie patys nesugebės pasistatyti kizmos, apsunkinto mobilumo pacientams. Labai svarbu tinkamai apmokyti, paaiškinti ir parodyti kaip atliekamas klizmavimas. Klizmuotis galima naudojant klizmas (remiamasi žemės trauka) arba švirkštynes (kuomet skystis suleidžiamas panaudojant pompą). Kateteris turi būti gerai suteptas liubrikantais, per minutę turėtų būti sušvirkščiama 200-300 ml šilto (geriausia virinto) vandens. Rekomenduojama pradėti nuo 500 ml skysčio, tokį gydymą tęsti bent kelias savaites ir pasižiūrėti kaip keičiasi tuštinimosi funkcija. Vėliau galima palaipsniui didinti iki 1L – po mėnesio rekomenduojama pasitarti su gydytoju apie tai, kaip sekasi atlikti procedūras, vertinti funkcijos pokyčius. Dėl geriausiai toleruojamo tūrio sprendžiama individualiai. Seniau buvo manoma, jog pirmus 1-2 metus po operacijos tuštinimosi funkcija gerėja savaime ir gydymo pradėti nerekomenduojama. Dabar rekomenduojama pradėti irigacijos pradėti kuo anksčiau po ileostomos uždarymo. Paprastai tai yra ilgas gydymas, tačiau kol kas trūksta duomenų, kiek reikia tęsti klizmavimąsi. Klizmavimasis teigiama, jog atlieka dvi funkcijas: pirmiausia pacientams sukelia pseudokontinenciją. Klizmos išvalo žarnyną iki skersinės žarnos ir beveik parą žarna būna tuščia, pacientams nebereikia lakstyti į tualetą, bijoti, kad bus išmatų nelaikymas, dažnas, fragmentuotas tuštinimasis. Taip pat, manoma, jog tokiu būdų naujoji tiesioji žarna „mokoma“ atlikti savo darbą tuo pačiu metu (rekomenduojama klizmas daryti rytais). Klizmavimosi procesas paprastai trunka apie 30-45 min. Taip pat labai svarbu kuo anksčiau aptarti su pacientu galimus šlapinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimus. Čia gi kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo geresnis efektas gaunamas.

Rekomendacijos simptomams palengvinti:

1.     Mitybos ir valgymo kultūros koregavimas:

a.     Kuo labiau sukramtyti maistą valgant.

b.     Pabandyti valgyti dažniau, mažesniais
kiekiais (5-6 x/d).

c.     Vartoti daugiau skaidulinio maisto
(kviečių sėlenos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės. džiovinti
abrikosai, avižinės kruopos, šokoladas, razinos, juodieji serbentai, švieži
grybai, figos, mėlynės, baltieji ir raudonieji serbentai, spanguolės, agrastai,
džiovintos slyvos, grikių, perlinės, miežinės, avižinės kruopos, išgliaudyti
žirniai, bulvės, morkos, baltagūžiai kopūstai, žalieji žirneliai, baklažanai,
saldieji pipirai, moliūgai, rūgštynės, apelsinai, citrinos, bruknės). Galima
vartoti skaidulinius papildus (Psyllum, Balkšvųjų gysločių sėklų luobelės,
Tri-Fiber). Kai kurie dietologai pradžioje nerekomenduoja vartoti skaidulinių
produktų. Ši dalis dar diskutuotina.

d.     Vengti maisto produktų skatinančių
simptomus (maisto produktų atmintinė)

e.     Maisto produktus į dienos racioną įtraukti
po vieną, taip vertinant jų poveikį tuštinimosi funkcijai.

f.      Vartoti daug skysčių (po valgio arba tarp
valgių).

2.     Medikamentinis gydymas:

a.     esant užkietėjimams – laisvinantieji
preparatai

b.     esant viduriavimui – Imodium (išgerkite
tabletę išgerkite tabletę 30-60 min. iki valgio).

3.    Tarpvietės odos priežiūra (dėl dažno tuštinimosi gal pasireikši paraudimas, perštėjimas – naudokite drėgnas (ne sausas!) servetėles, sausinančius kremus (Sudocrem ir kiti).

4.    Naudokite įklotus.

5.    Dubens dugno raumenų stiprinimas (Kegelio pratimai – anglų kalba parsisiųsti galima iš http://careguides.med.umich.edu/ – paieškos lauke surinkite Kegel, išsirinkite versiją vyrams arba moterims). Šiuos pratimus rekomenduojama pradėti atlikinėti jau iš karto po operacijos.

6.   Galima patiems rytais klizmuotis – pseudokontinencija.

7.    Fizinis aktyvumas.

Nesant pagerėjimo arba išliekant intensyviems skundams, reiktų kreiptis į specialistą, kuris gydo dubens organų disfunkcijas.