Išskyriau PENKIS svarbiausius FAKTUS – svarbiausius banginius, kas leistų sumažinti riziką susirgti, anksti diagnozuoti, tinkamai gydyti, sutrumpinti ir palengvinti visą gydymo kursą.

Pirmiausia PROFILAKTIKA. Daug kalbama apie sveiką gyvenseną, pakankamą daržovių vartojimą, pakankamą aktyvumą, rekomendacijos sportuoti bent tris kartus per savaitę, arba magiškasis 10 tūkstančių žingsnių per dieną. Visa tai iš tikrųjų padeda sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Antra – IKI VĖŽIO. Labai svarbu! Jeigu jums virš 50 metų ir jūs neturite jokių tuštinimosi sutrikimų, o gal ir kitų, su tuštinimusi visiškai nesusijusių simptomų (nepaaiškinamas svorio kritimas, bendras silpnumas), vistiek ateikite pasitikrinti. Lietuvoje yra atliekama nemokama storžarnės vėžio profilaktikos patikra. Kurioje rekomenduojama pasitikrinti SVEIKUS žmones. Profilaktikos patikra visiškai nebaisi, neskausminga, vienas paprastas testas, kurį atliekate NAMUOSE. Jeigu jis teigiamas – jums bus atlikta kolonoskopija (žarnyno ištyrimas). Kol kas ptikrinama kiek mažiau nei 60 proc. vyrų ir kiek daugiau nei 50 proc. moterų. Tačiau aš rekomenduočiau tikrintis patiems net ir dar ANKSČIAU. Nuo 45 ar net 40 metų. JAV profilaktikos programa jau beveik du metus tikrina nuo 45 metų. Paprastą slapto kraujo testą galima nusipirkti vaistinėje be jokio gydytojo paskyrimo. Ankstyvesnės patikros paaiškinimas paprastas, mes šiuo tyrimu norime nustatyti ir jau ikivėžines būkles (polipus). Žinoma, kad kol polipas tampa piktuoju vėžiu praeina bent 5 metai.

Trečia – NUSTAČIUS VĖŽĮ. Labai svarbu, jog neignoruotumėte atsiradusių naujų tuštinimosi sutrikimų: PAKRAUJAVIMAI PER TIESIĄJĄ ŽARNĄ, NEPAAIŠKINAMAS SVORIO KRITIMAS, PILVO PŪTIMAI, PAKITĘS TUŠTINIMASIS, PILVO SKAUSMAI, SUMAŽĖJĘS APETITAS. Esant bent vienam iš šių simptomų kreipkitės į savo gydytoją. Jis paskirs atlikti žarnyno ištyrimą. Jo metu nustačius pakitimus žarnoje, bus paimtos biopsijos. Patvirtinus vėžio diagnostiką, jūs būsite nukreipti trečio lygio chirurgo konsultacijai. Paprastai veikia ŽALI KORIDORIAI. Svarbiausia NESTRESUOKITE. Viena ar kita diena ar savaitė tikrai NEPABLOGINS stadijos. Kol bus atliekami tyrimai (kompiuterinė tomografija ar magnetinis branduolių rezonansas), geriau atlikite prereabilitaciją. Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog nors liga laikoma vyresniųjų (>50 metų amžiaus) žmonių problemą, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama ir iki 50 metų. Šis skaičius kasmet vis auga, tad esant varginantiems, naujiems simptomams, bet kokiame amžiuje, reiktų pasikonsultuoti su specialistu.

Ketvirta – GYDYMAS. Kartais atlikti ištyrimą užima kelias savaites. Dar kartą pasikartosiu – ligos stadijos tai tikrai nepakeis, o kilęs stresas – būkle pablogina. Tad labai svarbu kol atliekate tyrimus, atlikti ir PREREABILITACIJĄ. Šias kelias savaites intensyviau pasportuoti, daugiau vaikščioti, vartoti papildus (Nutridrink, Protifar ar bet kurie kiti), savo chirurgo išsiklausinėti viską apie numatomą gydymą – visa tai pagerina pooperacinę eigą. Pastaruoju metu vis dažniausiai atliekamos minimaliai invazyvios (laparoskopinės) operacijos. Šių operacijų privalumas lyginant su atviromis: mažiau komplikacijų, greitesnis žarnyno veiklos atsistatymas, greitesnis sugrįžimas į normalią veiklą, geresni funkciniai rezultatai.

Penkta – TOLIMESNIS GYVENIMAS. Gydymas ir diagnozė NETURI jūsų stigmatizuoti. Net jeigu ir po operacijos jums suformuojama stoma – tai NETURI neigiamai veikti jūsų gyvenimo. Anksti nustačius storžarnės vėžio diagnozę, galima visiškai išgydyti pacientą. Net ir diagnozavus paskutinės stadijos vėžį – bent penkerius metus išgyvena beveik pusė pacientų. Dabar turime daug gydymo metodų. Labai svarbu po gydymo sveika gyvensena, pakankamas aktyvumas, teisinga dieta. Ir dar labai svarbu – kartais atvykti pasitikrinti į Nacionalinį vėžio institutą arba pas savo šeimos gydytoją. Po operacijos jums bus pateiktos rekomendacijos, kaip turėtų vykti patikra.

Jeigu tau yra nuo 50 iki 74 ir neturi jokių skundų – pasitikrink profilaktiškai – atlik slapto kraujo tyrimą! Tai visiškai neskausmingas tyrimas, kažkuo primena nėštumo testą. Jeigu jis teigiamas – šeimos gydytojas nukreips kolonoskopijai. Tai vėlgi neskausmingas tyrimas, kurio metu pučiamas oras (CO2) ir apžiūrima žarna iš vidaus. Ne tai nėra skausminga. Tai trumpas tyrimas.